Esu

Laura Šablevičienė,

klinikinė psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė kandidatė, Lietuvos psichoanalizės draugijos narė kandidatė.

Dirbu su suaugusiais, kasdieniame gyvenime patiriančiais sunkumus.

Išsilavinimas

2000 – 2004 m. – psichologijos bakalauras, Vilniaus universitetas2004 – 2006 m. – klinikinės psichologijos magistras, Vilniaus universitetas2018 – dabar – Individualios psichodinaminės psichoterapijos studijos, Vilniaus universitetas

Darbo patirtis

2005 – 2006 m. – profesinė praktika, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Valgymo sutrikimų skyrius2006 – 2020 m. – medicinos psichologė, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Valgymo sutrikimų (2007 – 2008m.) ir Ūmios psichiatrijos skyriai2020 – dabar – privati praktika

Kontaktai

Telefonas:
+37064086030
El. paštas:
sableviciene.laura@gmail.com
Konsultuoju privačioje praktikoje
Antakalnyje, V. Grybo g. 19, Vilniuje

Kada kreiptis?

Terapija gali padėti jei išgyvenate užsitęsusį liūdesį, stiprų nerimą ar panikos priepuolius, patiriate sunkumus artimuose arba darbiniuose santykiuose, sunkiau tvarkotės su kasdieniais darbais bei įsipareigojimais, nepasitikite savimi arba jei tiesiog norite geriau pažinti save, suprasti kylančius jausmus ar savo elgesio priežastis.

Psichodinaminė psichoterapija paprastai yra ilgalaikis ir emociškai intensyvus procesas. Susitinkama kiekvieną savaitę tuo pačiu metu, sesija trunka 50min. Sesijų metu pacientas kviečiamas kalbėti kas tuo metu ateina į galvą – dalintis savo mintimis, jausmais, prisiminimais, baimėmis, fantazijomis ar sapnais, tuo tarpu terapeutas klausosi ir stengiasi padėti suprasti jų prasmę. Susidūrimas su savo vidiniu pasauliu gali būti sunkus ar liūdinantis, tačiau terapijos eigoje galima tikėtis stabilesnių, prasmingesnių, labiau džiuginančių artimų santykių, geresnio savo gebėjimų panaudojimo, realistiškesnio savo vertės jausmo, gebėjimo toleruoti įvairesnius jausmus, stabilesnių nuotaikų, gilesnio savo ir kitų supratimo. Tai suteikia lankstumo, laisvę pasirinkti, priimti sprendimus bei geriau pasirūpinti savo emociniais poreikiais.

Terapijoje daug dėmesio skiriama jausmų raiškai ir tyrinėjimui, kuomet terapeutas padeda rasti žodžius gąsdinantiems, prieštaringiems, nesuprantamiems ar „nepriimtiniems“ vidiniams išgyvenimams, tyrinėjamos ir pastangos jų išvengti. Svarbu tai, jog siekiama emocijomis, o ne protu pagrįstų įžvalgų. Terapijoje siekiama atpažinti ir suprasti pasikartojančias gyvenimo temas, kurių nepavyksta išvengti (pvz., nuolat kuriami santykiai su emociškai neprieinamu partneriu). Tam dažnai pasitarnauja praeities tyrinėjimas, ypač – bandymas suprasti, kaip ankstyvi santykiai su tėvais (ar kitais reikšmingais žmonėmis) įtakoja ir atsikartoja šiandieniniuose santykiuose. Artimuose santykiuose atsiskleidžia įvairūs asmenybės aspektai, santykių modeliai, savęs suvokimas, psichologiniai sunkumai, tad šių santykių tyrinėjimas leidžia geriau save pažinti. Psichodinaminėje psichoterapijoje daug dėmesio skiriama santykio tarp paciento ir terapeuto tyrinėjimui. Šis santykis ilgainiui tampa itin svarbus, emociškai reikšmingas, jame pradeda atsikartoti santykių modeliai, gyvenimo temos.